Riešės istorija

Istoriniai faktai apie Riešę

Riešė – kaimas Vilniaus rajone Riešės aukštumoje, į vakarus nuo Didžiosios Riešės.

Didžioji Riešė – kaimas Vilniaus rajone, prie kelio Vilnius–Molėtai. Riešės seniūnijos centras.

Riešės žemės ir dvaras nuo XVI amžiaus priklausė Vilniaus kapitulai. 1681 metais dvarui buvo suteikta teisė pastatyti tiltą per Neries intaką Riešės upę ir rinkti mokestį iš važiuojančių tuo tiltu. XIX a. pabaigoje Riešė buvo valsčiaus centras. 1867 m. Riešėje buvo rastas IX-X a. pradžios dirhemų lobis (92 sveikos monetos, kaldintos Abasidų, Safaridų ir kitų dinastijų valdovų), dabar esantis Sankt Peterburge. XVIII a. viduryje pastatytas dvaras Pikeliškėse. Stovi ant kalvos, didžiulio ežero pakrantėje. Privažiavus matyti veranda ir apvali veja. Iš kitos pusės – veranda ir parkas. Raudondvaryje iki mūsų dienų išliko dvaro iždinė (XVIII-XIX a.) ir bokštas, pastatytas 1824 m. 1939 metais buvo pastatyta Didžiojoje Riešėje šv. Stanislovo Vyskupo Kankinio bažnyčia. Netoli Riešės yra karių kapinės, kurias 1984-1985 metų kūrybinio seminaro metu išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis liaudies meistrai. Taip pat netoli nuo Riešės yra įsikūręs Europos geografinio centro muziejus.

Šioje nuorodoje rasite įdomios medžiagos (nuotraukų, aprašymų) apie Kalino davrą, senąją Riešės bažnyčią, senąją varpinę ir t.t.

Mažosios Riešės piliakalnis

Piliakalnis (Batarėja) įrengtas Riešės kairiojo kranto aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės - pietų kryptimi, 32 m ilgio, 45 m pločio šiauriniam gale, 1,5 m aukštesniu šiauriniu kraštu. Jos šiaurės rytiniam krašte supiltas 65 m ilgio, 1 m aukščio, 8 m pločio pylimas 3 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiaurės vakariniam šlaite, 1,5 m žemiau aikštelės yra kylanti terasėlė - įvažiavimo liekana. Šiarėje ir rytuose nuo aukštumos piliakalnį skiria 20 m pločio, iki 4 m gylio dauba. Šlaitai vidutinio statumo, statūs, 4 - 20 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs lapuočiais, šlaitų apatinė dalis dirvonuoja. 400 m į šiaurės vakarus yra V-XII a. Aukštųjų Rusokų pilkapynas (tyrinėtas 1974 m.). Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Bukiškių - Gudelių (senuoju Ukmergės) plentu (yra plentui kylant iš slėnio į kalvą, kairėje prasidėjus miškui, 100 m į dešinę, už sodybų į šiaurę)

Šaltinis: http://www.dainavosgidas.lt

Mokyklos Riešėje

(Valento Šiaudinio straipsnis) 

Riešės miestelis įsikūręs prie Riešės upelio. 1886m. jame gyveno 48 gyventojai (4 pravoslavai, 32 lenkai, 12 žydų), buvo 12 namų. 1861-1950m. Riešė buvo valsčiaus centras (dabar seniūnija). 1944m. birželio 27d. vokiečiai traukdamiesi ‚,savo rankomis‘‘ sudegino Riešės miestelį. Sudegė senoji bažnyčia, valsčius, policija, paštas, kultūros namai, karčiama, keletas gyvenamųjų namų ir mokykla. Nuo 1944 m. spalio 1d. mokykla (pradinė, septynmetė, aštuonmetė) dirbo Žvėreliškės k., dabar Riešė: dviejuose ištremto į Sibirą ūkininko namuose - Mokyklos g. 4 . Kai 1960 m. ištremtieji sugrįžo, jiems buvo grąžintas vienas namas. Iš sugrąžinto namo mokykla persikėlė į Lenkiją 1940m. pasitraukusio namą - Mokyklos g. 10 . Be to, nuo 1944m. mokykla dar dirbo priešingoje Riešės upelio pusėje (dabar Alyvų g. 2) – 1940m.į Lenkiją pasitraukusio name. 1970m. pastačius dabartinę pagrindinę mokyklą, už Riešės upelio esančiame name įsikūrė mokyklos bendrabutis1.

1959m. Riešėje gyveno 176 gyventojai, o 2001m. – 1142, jų tarpe 34 procentai lietuvių.

Nuo 16a. Riešėje minimas dvaras. Paskutinis dvarininkas – Vilniaus universiteto profesorius Ferdinandas Ruščicas. Yra išlikę 1892m. ir 1904m. dvaro statyti tvartai. 1949m. šiuose tvartuose įsikūrė Vilniaus žirgynas. Jis veikia iki šiolei.

Skaityti plačiau...